ŠVIESA GYVENIMO LANGE

Kiekviena  mūsų gyvenimo diena nepakartojama. Kiekviena diena- vertybė, iš kurios susideda mūsų būtis: knygų skaitymas Viešojoje bibliotekoje, asmeninėje bibliotekoje, prasmingos kelionės, renginiai, sudarytos, redaguotos knygos, parašytos recenzijos Akmenės krašte išleistoms knygoms…
Akmenės rajono Garbės pilietė Julijana Sejavičienė žurnalistikai atidavė daugiau kaip 50 metų, Viešosios bibliotekos skaitytoja nuo 1972 metų.  2007 metų konkurso „Lietuvos kaimo spindulys“ nominacijos „Kaimo žurnalistas“ laureate, 2010 metais apdovanota medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai“.  Julija Sejavičienė yra parašiusi šias knygas: „Javo žydėjimas“,  „Tarp laiko krantų“, „Vitražas metų lange“, „Kruopiai“, „Ventos kraštas – dabarties ir ateities kartoms“, „Po amžinosios jaunystės kupolu“, „Įrašai laiko žievėje“, įvairių knygų žanrų sudarytoja, recenzentė, negailinti gerų, prasmingų žodžių Akmenės krašto žmonėms. Dešimtmečiai su spausdintu žodžiu – laikraščiu, knyga. Kokias asociacijas tai sukelia dabar, kai galima mėgautis užtarnautu poilsiu? Julijana SEJAVIČIENĖ atsako: „Tai šviesa mano  gyvenimo lange…“ Skaitytojams siūlau Sejavičienės prisiminimų ir pamąstymų žiupsnelį.

Zita SINKEVIČIENĖ

 Prie uždarytų  durų

Kai pramokau skaityti, mamai ir tėvui, vakare atsigulusiems pailsėti, skaitydavau. Pasakas, paskui Lazdynų Pelėdą, dar vėliau „Dėdės Tomo trobelę“, D. Defo ,,Robinzonas Kruzas“. Visi  laukdavo vakaro, kada aš atsiversiu ,,Robinzoną. Kruzą“ ir visi  mintimis nuklysime  į salą… Atsimenu, kad mano tėvų namuose buvo  vienintelė knyga – žaliais viršeliais storas Žemaitės tomelis. Mamos ranka atvertė man tą knyga,. Koks gražumas man buvo Žemaitės raštas. Ne skaičiau, tiesiog rijau jos žodį. Kiek vėliau mama paatviravo, kad ir jai patinka Žemaitė, kad jos vardą  pasirinko krikštydami mane.

Kai atsigręžiu atgalios į knygos šviesą, suspindusią vaikystės lange, atmintyje atgyja valandos prie bibliotekos durų…

Visą rašinį rasite šeštadienio numeryje