Tegu atmintis skleidžia šviesą

Genovaitė KARPALOVIENĖ

Iš istorijos semiamės patirties ir istorija negali nukrypti nuo tiesos, nublokšti pačias geriausias, narsiausias, išmintingiausias asmenybes į nežinomybės tamsą.

Spalio 19 dieną generolo Povilo Plechavičiaus fondo vadovės Genoveitos Gricienės iniciatyva Akmenės krašto muziejuje buvo surengtas susitikimas su Padvarėlių kaimo bendruomenės aktyviais žmonėmis, pritariančiais Gen. Plechavičiaus atminties išsaugojimo idėjai. Padvarėliuose, Akmenės valsčius,1852 m. gimė ir gyveno, sumaniai ūkininkavo Gen. P.Plechavičiaus tėtis Ignas(Ignacijus), 1887 m.vedė stambaus Žemaitijos bajoro Jono Bukonto iš Bukončių dukterį, bajoraitę Konstanciją Bukontaitę ir išvyko ūkininkauti į Bukončius. Padvarėliuose gyveno ir Gen. P.Plechavičiaus senelis bajoras Simonas Plechavičius, gim. 1798,m. Buvo vedęs bajoraitę Oną Rokickaitę, turėjo didelę šeimą, manoma 11 vaikų, Ignas buvo jauniausias šeimoje iš brolių. Senosios kartos atstovas Simonas Plechavičius mirė 1888 m., palaidotas Akmenės kapinėse.

Susitikime dalyvavo Gen. Povilo Plechavičiaus fondo vadovė Genoveita Gricienė, fondo valdybos nariai Olga Banienė, Paulius Mylė, fondo nariai Vilmantas Krikštaponis ir G. ir V.Karpalovai, Akmenės gimnazijos istorijos mokytoja Indre Šiurkienė, pareigas einantis Akmenės seniūnas Zigmantas Stankus, iniciatyvi, energinga visuomenininkė Padvarėlių seniūnaitė Margarita Skabeikienė, Padvarėlių bendruomenės vadovė Kristina Grigaliūnienė.

Susitikimas buvo prasmingas, išsakyta daug reikšmingų minčių, pasiūlyta puikių idėjų, nuovokių pastebėjimų. Aptarta būtinųjų darbų eiga, nuspręsta surengti Padvarėliuose apie Gen.P. Plechavičių kraštotyrinę konferenciją, anot fondo vadovės G. Gricienės, pagal Bibliją pradžioje buvo Žodis. Nutarta sutvarkyti Igno ir Simono Plechavičių dvarvietes. Igno ūkio belikę tik vieno ūkinio pastato likučiai, o Simono dvarvietėje stovintis šimtametis ąžuolas vis dar liudija apie čia kažkada virusį gyvenimą.

Juk istorija ir yra įvykių ir praeities atmintis. Išraukime, kaip audra medžius, iš praeities iškilių žmonių vardus, įvykius, datas, ir neliks nieko, kas liudytų tautos stiprybę. Tad iškelkime į šviesą, neleiskime dulkėms nusėsti… Tegu atmintis skleidžia ryškią šviesą. Išsaugokime savo tautos atmintį, istoriją kaip ateities mokslą. Turime didelę galimybę sudominti šimtus žmonių krašto garbe.