Gimtas kraštas sako „labas“…
Jei kas Šventoms Velykoms neturėsite margučių, paskaitykite šias eilutes apie Naujosios Akmenės miesto gyventoją, medikę, Trečiojo amžiaus universiteto klausytoją Oną GEDŽIENĘ. Paskaitykite apie margučių meistrę, nors ji pati su tokiu apibūdinimu nesutinka, ir, tikiuosi, puikiai įsivaizduosite mielus akiai, tautodailininkų vertinamus, ypatingai kruopščiai išpuoštus velykinius margučius. Kūrinėliai keliauja iš vienos parodos į kitą…
Kiekvienas, kas prieš penkiasdešimt metų Akmenės rajone susiejo gyvenimą su medicina, ir kas dar šiandien triūsia gydymo įstaigose, o ir tie, kam Ona Gedžienė gelbėjo sunegalavus, prisimena ją. Tikrai tiek – penkiasdešimt metų Ona atidavė medicinai. Profesija, kurią pasirinko būdama labai jauna, lydėjo ją visą gyvenimą…ir tame pačiame kolektyve. „Kartą jaunesni medikai manęs paklausė: ar nebuvo nuobodu dirbti nekeičiant darbovietės. Pasirinkdama vis kitą kolektyvą būčiau įdomiau gyvenusi. Suklusau. Niekada apie tai negalvojau, tad atsakyti, kaip būtų buvę, negaliu. Bet tikrai nesigailiu darbui ir žmonėms skirtų metų. Profesijoje buvau laiminga. O dabar mano laiką užpildo šeima, bendraminčiai iš Trečiojo amžiaus universiteto. Netgi trūksta laiko, ypač, kai norisi kiaušinius marginti,“ – sako pašnekovė.
Dabar tai Eibučių gatvė, o Onos vaikystės laiku – Eibučių kaimas. Čia gyveno jos šeima: trys broliai ir ji, jauniausia sesė. Tėvai mirė labai anksti. Vaikus priglaudė ir užaugino teta, tėvo sesuo, paimdama sakė – į vaikų namus jų tikrai neatiduos…
Visas rašinys balandžio 16 d. numeryje
Roma JONIKIENĖ
