Įvykiai ir atgarsiai
Vasario 16-osios išvakarės… Regis, turėtume už rankų susiėmę, kaip Baltijos kelyje, didžiuotis savo Tėvyne – galingų ir nuožmių atėjūnų kryžkelėje nesumindyta, išsaugojusia ir protėvių palikimą, ir kalbą, ir šiurpiomis 1991-ųjų sausio naktimis Vilniuje skambėjusias dainas. Deja, nebėra kada lietuviams dainuoti, nebėra kada net vaikus auklėti ir auginti, nes reikia kaip šunims pjautis. Ne, neįžeidinėkime žvėrelių ir gyvūnėlių. Ačiū Dievui, kad bent jie neskaito šiandieninių Lietuvos dienraščių, nesupranta per televizijas tvinstančios tarpusavio neapykantos, artimo nemeilės. Klausaisi vakare vieno, kito, devinto kanalo, ir nejučia paširdžius ima kutenti liūdna nuojauta: ne priešai atėjūnai mus sunaikins. Mes patys save sunaikinsime nesantaika, pavydu ir godumu. Ir sugebėjimu net baisią nelaimę paversti sau uždarbiu, preke.
Sakau, mūsų kraštietis Mykolas Biržiška ir pats Basanavičius su kitais 1918 metų Vasario 16-osios akto signatarais turėtų kapuose apsiversti, jei matytų ir girdėtų šiandienos Lietuvą – jos politikus ir samdomus žiniasklaidininkus, kurių nėra kaip vadinti žurnalistais.
Tiesa, esama pokyčių. Nusibodus dieną naktį uiti R. Karbauskį ir visą jo giminę, šiurpi nelaimė pakišo naują temą. Nužmogėjusi motina su sugyventiniu Kėdainiuose užmušė berniuką. Ne iš kokio reikalo, šiaip sau, neva bemokydami skaityti ar skaičiuoti. Kiek pridygo šventai pasipiktinusių, kiek smerkiančių žudikę motiną ir jos talkininką! Kad tik vienas kitą pranoktų deklaruojamo pykčio nuožmumu. Kaip ir galėjome tikėtis, kalčiausios liko savivaldybėje dirbančios moterys, privalančios matyti ir apsaugoti šimtus nedarniose ar girtuoklių šeimose auginamų mažamečių. (Kažkurioje televizijos laidoje nugirdau, kad ir Karbauskis čia kaltas.) Vaidinant reakciją į nelaimę, skubėta sušaukti uoliai bepoilsiaujančius Seimo narius ir priimti kažin kokį grėsmingą įstatymą. O juk mažamečių skriaudos ne vakar prasidėjo. Juk buvo pražudyti vaikai Kelmėje, buvo sumesti į šulinį kūdikiai Kėdainiuose. Kiek šiurpių nelaimių, skriaudų būta per 27 metus, kai vadovaujamės ne Kremliaus padiktuotais, o savo įstatymais. Ar niekas iki šiol nematė skriaudžiamų vaikų?
Dabar pratrūko ir pranešimų apie skriaudžiamus vaikus, ir apie mokytojų nesusivaldymą bei nepedagogiškus gestus. Ir nelaimė, jeigu į smurto namuose problemą bus pažiūrėta per vieną prizmę. Jau ir dabar vaikai žino begalybę jiems suteiktų teisių. Ir visai nenori girdėti apie pareigas. Juk ne kartą skambėjo pranešimai apie nepilnamečių išpuolius prieš mokytojus. Šviežias įvykis: įžūlus nepilnametis apipylė mokyklos direktorių srutomis iš tualeto. Kaltas mokytojas, nesusivaldęs ir plekštelėjęs jaunajam chamui per ausį. Aišku, direktorius kaltas. Ir kiek tokių atvejų, kuomet mokytojai skelbti vaikų priešais ir skriaudėjais. Kai kurių civilizuotų valstybių mokyklose, sako, budi policininkai, mokytojai turi pagalbininkus. Kokią apsaugą turi mokytojai Lietuvos mokykloje? Juk ne paslaptis, kad mokyklos, mokytojai terorizuojami ir siekiant pasipelnyti. Gerai, jei mokytojas bent išteisinamas, kur ten jis beieškos patirtos moralinės žalos atlyginimo…
Ir šeimose anaiptol ne visur ir ne visuomet tėvai kalti. Kiek pranešimų apie tėvų nesuvaldomus vaikus. Ir anaiptol ne visuomet auklėjimas lemia. Yra manančių, jog nusikaltėlių galima ir užgimti. Žinau atvejį ir Naujojoje Akmenėje, kuomet savo vaikų neturintys padorūs sutuoktiniai įsivaikino berniuką. Rodos, nieko jam netrūko, nebuvo nė kalbos apie fizines bausmes, bet vis tiek vaikinas atsidūrė kalėjime. Ką kaltinti?
Neketinu teisinti girtuoklių, sužvėrėjusių tėvų, skriaudžiančių vaikus. Deja, situacija Lietuvoje keičiasi. Tūkstančių tūkstančiai darbščių ir dorų Lietuvos gyventojų buvo priversti emigruoti, liko nenorintys dirbti ir nieko daugiau nesugebantys, kaip gerti ir muštis. Taigi, vargu, ar čia esama kokių tendencijų. Nebent viešai skatinama nesantaika ir tarpusavio neapykanta, įtarumas, pavydas. Deja, tos priežastys ne vakar atsirado ir su Vasario 16-ąja nedings. Ir būtų klaida, jeigu skubotai priimti teisės aktai pasirodys vienpusiški ir neįvardins visų smurto šeimose bei mokyklose priežasčių.
Leopoldas Rozga
„Vienybės“ vasario 15 d. numeris