Įvykiai ir atgarsiai

Rusijos bolševikų vado Lenino posakis, neva valstybę gali valdyti kiekviena virėja, nebuvo tuščias kalambūras. Juo iki šiol pagrįstas ir jau 27 nepriklausomybės metus skaičiuojančios Lietuvos valdymas. Norėdamas vairuoti automobilį, privalai ne vieną dieną uoliai studijuoti eismo taisykles ir treniruotis, kaupti įgūdžius. Paimkime bet kurio, kad ir žemiausio lygmens valstybės tarnautojo priėmimo į darbą formalumus: kiek reikia dokumentų, kurių lyg ir neturėtų reikėti, nes viskas yra interneto erdvėje. Be to, reikia išmanyti būsimą darbą, žinoti įstatymus ir taip toliau.

O štai užsimanęs valdyti valstybę, kurti tuos įstatymus ir reguliuoti tūkstančių elgesį ir gyvenimą, neprivalai nieko tokio nei žinoti, nei mokėti. Užtenka įsiropšti į partiją, kuri tuo metu „ant bangos“. O juk išrinktas ir politiku tapęs asmuo turėtų bendrauti su šimtais ir tūkstančiais, jis turės ne tik aiškinti įstatymus bei nutarimus, bet ir juos kurti, formuluoti daugelį gyvenimų reguliuojančias arba sujaukiančias sąvokas. Ar nereikėtų apie pretendentą bent paviršutiniškos psichologų ir psichiatrų nuomonės? Ar besibalotiruojančiam nereikėtų išlaikyti bent Pagrindinio valstybės įstatymo – Konstitucijos – egzaminą?

Žurnalisto ir publicisto Leopoldo ROZGOS poleminės mintys rugpjūčio 16 dienos „Vienybėje“