Protėvių šauksmo galia
Šios vasaros vienas įdomesnių patyrimų – susitikimas su Peteriu Spilleriu. Ieškoti savo lietuviškų šaknų Papilėje jis atvyko net iš Naujosios Zelandijos. Ir aktualus pasvarstymas: ar jis gali vadintis lietuviu, jei lietuviškai nebekalba?
Porą mėnesių trukęs bendravimas susirašinėjant suteikė tokios informacijos: jo senelė Elžbieta gimė Užsienių kaime 1901 metais, krikštyta Papilės bažnyčioje. Vėliau šeimos keliai per Hamburgą veda į Vokietijos Pietvakarių Afriką (šią teritoriją vėliau okupuoja Pietų Afrikos Respublika, dabar – Namibija). Irnių eima grįžta į nepriklausomą Lietuvą be Elžbietos – šešiolikos ji išteka ir lieka Afrikoje, susilaukia keturių vaikų, tarp jų – ir Peterio tėvo. Peteris išsimokslinimą gauna Pietų Afrikos Respublikoje, vėliau emigruoja į Naująją Zelandiją.
Siūlo galo šių dienų Papilėje, artimesniuose ir tolimesniuose miestuose pradeda ieškoti Steponas Adomavičius – kraštotyrininkas iš pašaukimo.
Daugiau Ritos Masiulienės rašinyje šeštadienio, liepos 13 d. VIENYBĖJE.