Žodžių lenktynės

PUBLICISTIKA

Keičiamės mes. Keičiasi gyvenimas. Tai sakau, mintydama apie žmonių tarpusavio santykius. Dar ne taip seniai į laikraščio redakciją ateidavo žmonės, prašydami parašyti piktą žodį apie kaimyną, apie pažįstamą, kartais apie giminaitį. Buvo atvejis, kai kartą manęs prašė parašyti „kietai“ apie artimą žmogų. Nes jis tiesiog baisus žmogus. Atsakiau, kad toks rašinys negali būti išspausdintas, nes grėstų atsakomybė už šmeižtą.

– Aš sumokėsiu, kiek teismas priteis. Man svarbu, kad laikraštyje išspausdintų.

Dabar kur kas dažniau žmonės ateina į redakciją, turėdami tikslą padėkoti už gerus darbus, už gražius poelgius. Manau, kad naujiems santykiams puoselėti daug pasitarnavo socialiniai tinklai. Akmenės „Kraštiečio“ puslapio tvarkytojas A. Lupeika nuolat skelbia akmeniškių gimimo dienas, kiek daug ir gražių žodžių sulaukia vieną ar kitą dieną gimusieji. Tačiau, būkime atviri, dar gaji ir blogio bacila. Ypač valdžios sluoksniuose. Politikoje kol kas permainų nėra. Jeigu ir yra koks poslinkis, tai tik į blogąją pusę. Be jie mums ne pavyzdys. Žodis ir pakelia, ir užmuša. Vis dažniau išgirstu žodį, kuris augina gėrį. Vadinasi mūsų gyvenimas eina į priekį. Žmonės nusikratė praeities, pasijuto laisvesni, laimingesni. Tai atsispindi ir jų leksikoje. Julija SEJAVIČIENĖ mintimis dalijasi šeštadienio „Vienybėje“