Publicistika
Laikas iki ir po to
Sausio 13-osios šviesa paryškina Laiko kontūrus. Laiko iki Laisvės, pareikalavusios kruvinos aukos. Ir Laiko, prabėgusio 27-erių metų šuoru…Persekiota, tardyta, kalinta… Televizijos ekrane – atgrasus, iškreiptas veidas, nes ji tarybinės santvarkos atskalūnė…Tokia iš praeities iškyla vienuolės Nijolės Sadūnaitės asmenybė. Ir štai Sausio 13-ąją Nijolei Sadūnaitei Laisvės premiją įteikia erdviuose Seimo rūmuose. Iš Seimo tribūnos ji pasakė kalbą, cituodama Šventąjį raštą su žodžiais „Tiesa išlaisvina“. Laisvės premijos laureatės kalba buvo atvira. Ne visiems patiko, kad buvusi disidentė vėl prabilo kaip kovos už šios dienos tiesą disidentė . Ji prisiminė Garliavos įvykius, paklausdama, kur šiandien yra pedofilijos skandale atsidūrusi mažoji mergaitė. Kai N. Sadūnaitė pakilo papildyti savo pasisakymą, tuoj pat išjungė mikrofonus. Laisvės premijos laureatė per akimirką atsidūrė žodžio nelaisvėje…
Internetiniame portale tuoj pat atsirado publikacija, smerkianti N. Sadūnaitę, vienoje televizijos laidoje žurnalistė kalbino politiką, kuris menkino premijos laureatę.
Sausio 13-oji tolsta ne tik Laiko erdve. Tolsta ir dalies žmonių sąmonėje.
Vartydama senus „Vienybės“ laikraščio komplektus, nusistebėjau žmonių piktais žodžiais. Jais plakė komunistus, valdžioje buvusius. Tada asirado naujas terminas – JIE ir MES. Šiandien tokios priešpriešos nebėra. Nors JIE ir MES egzistuoja. Dargi ryškiau.
Julija SEJAVIČIENĖ mintimis dalijasi sausio 20 d. „Vienybėje“