Valstybės istorija ir žmogaus gyvenimas

 

PLATAUS TURINIO PAMOKA

Lietuva – brangi Tėvynė… Apie tai su Ramučių gimnazijos direktore Helena DAUGMAUDIENE.

Gimiau įdomioje vietovėje – Adutiškyje. Čia unikali Lietuvos-Baltarusijos siena. eina geležinkeliu. Pereidavome bėgius , ir atsidurdavome Baltarusijos kaimuose.   Mano tėvelis buvo lenkas, mama – lietuvė. Šeimoje augome keturi vaikai – vyresnieji brolis Stasys ir sesuo Danutė, ir mes su broliu Ježy – dvyniai. Mamos vardas buvo Elena, tad man išrinko jos vardą, pridėdami vienos raidės lenkiškumo. Šeimoje kalbėjome lietuviškai ir lenkiškai. Tėvelio brolis ir sesuo gyveno Kaliningrade, kitas brolis ir sesuo – Lenkijoje. Kai atvažiuodavo į svečius, namuose skambėjo lietuvių, rusų, lenkų kalbos.   Į mūsų vestuves atvažiavo žemaičiai, kai uždainavo, kai tarmiškai prakalbo, mano giminaičiai aiktelėjo iš nuostabos… Esu dėkinga savo tėveliams Antoni ir Elenai,kad nė karto šeimoje nesu girdėjusi nesutarimų nacionaliniu klausimu. Tėvelis nuolat akcentuodavo: čia Lietuva, čia mūsų Tėvynė, čia mūsų istorija…

Julijos SEJAVIČIENĖS parengtas pokalbis sausio 20 d. „Vienybėje“