Kokios jūsų mintys laukiant prisikėlimo stebuklo?

Regina DARGIENĖ, Akmenės miesto gyventoja: „Prisiminimai iš vaikystės, jaunystės apie Velykas likę jautrūs ir jausmingi… Suaugusieji eidavo į bažnyčią, mes laukdavome jų sugrįžtančių. Parnešdavo ledinukų. Kaži kodėl mano prisiminimuose Velykos visada būdavo šiltos – žolė prasikalusi, jau žydėdavo pirmosios gėlės, medeliai sukrovę pumpurus. Sulaukus brandaus amžiaus tikėjimo šventės mane stiprina gyventi. Ačiū artimiesiems, vaikams, kad niekada per Velykas nesu viena. Artumu man brangios Velykos.“

Jonas JUCYS, Papilės Šv. Juozapo parapijos klebonas: „Velykos nėra dubuo margučių ir pyragas, nors šie šventiniai dalykai taip pat malonūs. Svarbiausia, ko linkiu – bendrystės. Nepraeikite pro kaimyną, pažįstamą, kaip pro svetimą.   Bendrystė neatsiejama nuo Velykų – Kristaus prisikėlimo stebuklo. Nedideli mūsų miestai ir miesteliai, tačiau stebiu negerų dalykų – parapijiečiai nepažįsta kaimynų. Sako: „Jauni nusipirko namą. Nepažįstame.“ Tiek senieji gyventojai, tiek naujai įsikėlę turėtų susipažinti, ta proga vieni kitus aplankyti. . Prisikėlęs Kristus visiems linkėjo ramybės. Į šią sąvoką telpa daug. Kiekvienam ramaus gyvenimo.“

Kalbino Roma JONIKIENĖ kovo 31 d numeryje